Dictionary of the Lithuanian Language.
įnirtinti — įnir̃tinti vksm. Įnir̃tintas ži̇̀rgas … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
apnirtinti — apnir̃tinti tr. įvaryti nirtulį: Jauną arklį aš pats apnir̃tinau, negal bepataisyti Kal. nirtinti; apnirtinti; įnirtinti; sunirtinti … Dictionary of the Lithuanian Language
išerzinti — tr. 1. įpykinti, įnirtinti: Išerzintas bulius labai pavojingas rš. 2. refl. Š išsinervinti. 3. sukelti (nemalonų) jutimą, dirginti: Dūmai, dulkės išerzina akių gleivinę rš. erzinti; įerzinti; išerzinti; nuerzinti; … Dictionary of the Lithuanian Language
nirtinti — nir̃tinti, ina, ino, nirtìnti, ìna, ìno [K] caus. nirsti. 1. [K] pykdyti, siutinti: Jie kvatojosi iš jos begėdiškų frazių ir nirtino ją rš. 2. skatinti, kelti norą greičiau daryti ką: Aš nir̃tinu, kad įnirstų žanytis, didžiau darbuotis J.… … Dictionary of the Lithuanian Language
sunirtinti — sunir̃tinti 1. tr. Q550 supykdyti, supjudyti, sukiršinti. 2. refl. įgauti nirtulį: Žirgas susinirtino, stojosi piestu atatupstas rš. nirtinti; apnirtinti; įnirtinti; sunirtinti … Dictionary of the Lithuanian Language
įerzinti — 1. tr. įpykinti, įnirtinti: Įerzyti šunį K. Tarnaitė įpykusi geidė įerzinti jaunąją ponią rš. 2. refl. Š įsinervinti. erzinti; įerzinti; išerzinti; nuerzinti; paerzinti; praerzinti; … Dictionary of the Lithuanian Language
